monarchija

monarchija
monarchija statusas T sritis Politika apibrėžtis Valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso vienam asmeniui.Anot Antikos filosofų, išmintingas ir įstatymais besivadovaujantis stiprus valdymas. Aristotelis (dar anksčiau Herodotas) priešino ją diktatūrai, laikydamas pastarąją pirmosios išsigimimu. Monarcho titulai: karalius, kunigaikštis, sultonas, imperatorius, radža, emyras, chanas, caras ir kt. Monarcho teisė valdyti įgyjama paveldėjimo būdu arba iškovojus valdžią, kiekvienu atveju – iki gyvos galvos. Diskusijoje dėl monarcho teisės valdyti išsiskiria 2 nuomonės: vienų teigimu, kilmė suteikia monarchui šiam postui reikalingų savybių, kurių neturi kiti valstybės gyventojai; kitų nuomone, valdovo pozicija nėra nulemiama jo asmeninių savybių ir gebėjimų, todėl monarchija yra neteisinga valdymo forma. T. Hobbes’as paveldimą monarchiją laikė tinkamiausia valdymo forma dėl jos stabilumo. Būna absoliučioji ir konstitucinė. Absoliučiosios monarchijos idėja, grindžiama Dievo duota teise valdyti, atsiradusi Viduramžiais ir viršūnę pasiekusi Liudviko XIV laikais („Valstybė – tai aš!“), prarado populiarumą po Prancūzijos didžiosios ir Amerikos revoliucijų. Šiuolaikiniame pasaulyje absoliučiųjų monarchijų nedaug, daugiausia jų arabų šalyse. Šioje sistemoje monarchas turi absoliučią valdžią, visa valstybės struktūra, ištekliai ir piliečiai gali būti suvokiami kaip monarcho poreikių tenkinimo įrankiai. Tikrovėje absoliučiąją monarchiją vis dėlto riboja papročiai, religiniai autoritetai, konsultacijos su patarėjais ir kt. Konstitucinėje monarchijoje monarchas neturi absoliučios valdžios, joje veikia atstovaujamosios demokratijos institucijos, o monarchas nominaliai yra valstybės galva (netapatintina su vyriausybės galva), tačiau, priklausomai nuo konkrečios konstitucinės santvarkos, gali būti vienas iš vykdomosios valdžios institutų (pvz., Lichtenšteino princas turi veto teisę) arba tik reprezentacinė figūra. Daugelyje konstitucinių monarchijų karališkosios šeimos atstovai yra populiarūs ir gerbiami visuomenės veikėjai, taip pat ir dar vienas vykdomosios valdžios realios kontrolės mechanizmas. Sampratai priešinama respublika, kaip valdymo sistema, kuriai esant valdantieji tarnauja piliečiams. atitikmenys: angl. monarchy ryšiai: susijęs terminas – diktatūra susijęs terminas – respublika susijęs terminas – valdžia

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • monarchija — monárchija dkt. Absoliùtinė, konstitùcinė monárchija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • monarchija — sf. (1) TrpŽ valdymo forma, kai valstybės priešakyje stovi vienas asmuo (monarchas); valstybė su tokia valdymo forma: Absoliutinė monarchija rš. Konstitucinė monarchija rš. Rusijos socialdemokratai užsibrėžė sau artimiausią politinį uždavinį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • monarchy — monarchija statusas T sritis Politika apibrėžtis Valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso vienam asmeniui.Anot Antikos filosofų, išmintingas ir įstatymais besivadovaujantis stiprus valdymas. Aristotelis (dar anksčiau Herodotas) priešino… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • absoliutinis — absoliùtinis, ė adj. (1) 1. absoliutusis: Absoliùtinė monarchija DŽ. | Absoliutinis dydis (mat. kiekybė be + ar – ženklo) rš. 2. žr. absoliutus 2: Absoliùtinė tyla DŽ. | Absoliutinė balsų dauguma (daugiau kaip pusė visų balsuojančiųjų) rš. ◊… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpera — ìšpera sf. (1) 1. iš po vištos neužverstas kiaušinis, paperas: Iš penkiolika kiaušinių liko trys išperos Vl. 2. scom. prk. nevykėlis, išgama: Visi anie tokie ìšperos Skdv. 3. scom. ppr. menk. kas išperėta: Ji glaudė jį prie savęs kaip višta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • konstitucinis — konstitùcinis, ė adj. (1) → konstitucija. 1. pagrįstas konstitucija, susijęs su ja: Tokia valdymo forma, kada liaudis dalyvauja įstatymų leidyboje ir valdyme, vadinama konstitucine valdymo forma rš. Konstitùcinė monarchija DŽ. Konstitùcinė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • konstitucionalizmas — konstitucionalìzmas sm. (2) TrpŽ politikos ir valstybinės teisės mokslo srovė, kuri geriausia valdymo sistemą laiko konstitucinę monarchiją …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • monarchinis — monarchinis, ė adj. (1) DŽ susijęs su monarchija, monarchijos pobūdžio …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuversti — nuver̃sti, nuver̃čia (nùverčia), nùvertė tr. 1. Rtr jėga ką stačią paguldyti ant šono, pargriauti, parmesti: Paskiau nùverta tą kiaulę ant velkių, sukimba visi, nu to tvarto i parveža Kl. Užmušė žvirblelį, užplumpino, nuvertė ant šono,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ribotas — ribotas, a adj. (1) 1. FT turintis tam tikras ribas, apibrėžtą apimtį: Žmogaus protas yra ribotas, t. y. turi ribas, nėra beribis rš. Bajorijos domėjimasis lietuvių kalba ir literatūra buvo laikinas ir ribotas rš. Visas mūsų gyvenimas, aktyvi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”